Mirė Kęstutis Glaveckas – ilgametis parlamentaras, Seimo nariu be pertraukų dirbęs nuo 1996 metų. Prieš tai, 1990–1992 metais, jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Žinią LRT pranešė parlamentaras Jurgis Razma.
„Jo mirtis – didelė netektis mūsų politinei bendruomenei. Jis visose kadencijose buvo aktyvus Semo narys, ar būtų pozicijoje, ar opozicijoje. Jo žodis ypač finansų, bankininkystės klausimais buvo svarus, vertinamas visuomenėje. Jis be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu. <...> Tikrai skaudi netektis. Ji bus tikrai juntama mūsų Seime“, – LRT RADIJUI sakė J. Razma.
Užuojautą dėl K. Glavecko netekties šeimai ir kolegoms reiškia šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda užuojautoje teigia, kad K. Glaveckas buvo žymus valstybės kūrėjas, įnešęs svarbų indėlį į Lietuvos politinį gyvenimą.
„Man, kaip ir daugeliui mano kartos ekonomikos studentų, prof. K. Glavecko paskaitos buvo šviežio oro gūsis 1985–1986 m. dar nelaisvos Lietuvos ekonomikos mokslo padangėje. Jo paskaitų mes nekantraudami laukėme.
Vėliau, rengiant disertaciją, teko su gerb. Kęstučiu daug bendrauti M. Mažvydo bibliotekos mokslinėje skaitykloje. Jis buvo ekonomistas iš didžiosios raidės, kartu su K. Antanavičiumi ir E. Vilku nutiesęs kelią Lietuvai iš planinės į rinkos ekonomiką“, – rašoma valstybės vadovo užuojautoje.
Šią sunkią valandą šalies vadovas linki stiprybės visiems K. Glavecko artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams.
Kalbėdama apie iškeliavusį K. Glavecką, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išskiria jo patirtį, į kurią parlamente būdavo įsiklausoma, ypač kalbant ekonomikos temomis. Nevengęs jis ir duoti patarimų jaunesniems politikams, su kuriais kartu teko dirbti – tai, V. Čmilytės-Nielsen manymu, galėjo kilti ir iš jo kaip buvusio dėstytojo darbo laikų.
„Kęstutį prisimenu kaip labai ryškų politiką, jis paliko vieną ryškiausių pėdsakų mūsų politikoje, jis buvo ekonomistas, labai kompetentingas, turintis tvirtą nuomonę įvairiais klausimais. Mūsų nuomonės ne visada sutapdavo, tačiau diskutuoti su juo būdavo visada įdomu. Atsiminimai apie jį patys šviesiausi, šilčiausi ir tokie jie liks visą laiką. Jis buvo vienas iš tų Seimo narių, į kurių nuomonę atsižvelgdavo visi. Ypač, kai jis kalbėdavo ekonominėmis temomis, jo kompetencija buvo akivaizdi. Mano galva, jis padarė didžiulę įtaką Seimo darbui per tuos ilgus metus, kai dirbo jame“, – LRT RADIJUI sakė Seimo pirmininkė.
Taip pat skaitykite
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė užuojautoje teigia, kad Lietuva neteko politiko, kuris aktyviai prisidėjo kuriant šalyje laisvos rinkos pagrindus.
„Nuolat buvo gerai matomas ir girdimas viešų ekonominių diskusijų metų. Jo iniciatyva buvo įsteigtas Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pradėjo veikti Vilniaus vertybinių popierių birža ir tai suteikė ryškų postūmį visai ekonominės minties raidai. Dėl K. Glavecko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, partijos bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė bendrauti su šia ryškia asmenybe“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Užuojautą dėl kolegos netekties reiškia visa Liberalų sąjūdžio partija.
„Pažinojome Kęstutį kaip ilgametį politiką, didžiąją gyvenimo dalį paskyrusį savo šalies reikalams ir pelniusį Lietuvos žmonių pagarbą bei pasitikėjimą. Kartu Kęstutis buvo ir talentingas mokslininkas, savo darbais esmingai prisidėjęs prie ekonomikos mokslų raidos – paskelbė kelis šimtus mokslinių darbų Lietuvoje ir užsienyje, buvo žinomas knygų ekonomikos temomis autorius, vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų.
Liberalų bendruomenės atmintyje Kęstutis išliks aktyvus ir ryžtingas liberalių vertybių gynėjas, tikėjęs pažangia ir modernia mūsų valstybės ateitimi. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Kęstučio šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė pažinoti šią iškilią asmenybę“, – dėstoma partijos pranešime.
Taip pat skaitykite
Praėjusiais metais K. Glaveckas į Seimą kandidatavo kartu su Liberalų sąjūdžiu, tačiau vėliau frakciją paliko ir tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu.
1967–1972 metais K. Glaveckas studijavo Vilniaus universiteto (VU) Pramonės ekonomikos fakultete. Baigęs studijas, iki 2000 metų dėstė VU Ekonomikos fakultete.
1973–1976 metais taip pat studijavo VU aspirantūroje, apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1987 metais Talino universitete politikas apgynė habilitacinį darbą, už kurį suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, o po metų, 1989-aisiais, suteiktas profesoriaus vardas. Metus, iki 1999-ųjų, jis tobulinosi Niujorko universitete.
1992–1996 metais K. Glaveckas buvo Lietuvos ir užsienio kompanijų konsultantas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas. 1993–1996 metais buvo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.
K. Glaveckas yra gavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių, Lietuvos nepriklausomybės medalį, yra publikavęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, yra knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.