Narva (upė)
| Narva | |
|---|---|
 Narvos upė tarp Narvos ir Ivangorodo
| |
| Ilgis | 77 km |
| Baseino plotas | 56 200 km² |
| Vidutinis debitas | 415 m³/s |
| Ištakos | Peipaus ežeras |
| Žiotys | Baltijos jūra |
| Šalys | Rusija, Estija |
 Vikiteka |
Narva |
Narva (est. Narva jõgi, rus. Нарва) – upė, tekanti Estijos ir Rusijos Federacijos (Leningrado sritis) pasieniu.
Išteka iš Peipaus ežero, teka šiaurės kryptimi, įsirėžusi į silūro klinties klodus, daug slenksčių. Įteka į Baltijos jūros Suomijos įlankos Narvos įlanką. Mityba mišri, daugiausiai sniego.
Ties Narva įrengtas 125 MW Narvos hidroelektrinės tvenkinys (191 km²). Upės plotis 200–300 m, o žemiau užtvankos 390 m. Vyraujantis gylis 3–4 m, užtvankoje – 11 m, o žiotyse – iki 15 m. Žiemą užšąla 5 mėn. Laivuojama žemiau Narvos HE.
Didžiausi intakai (dešinieji): Pliusa, Rosonė. Rosonė – pratakas jungiantis Narvą su Luga, įteka į Narvą ~700 m nuo žiočių. Tėkmės kryptis priklauso nuo vandens lygio upėse.
Prie Narvos upės išsidėstę miestai – kairiame krante Narva (Estija), dešiniame Ivangorodas (Rusija). Prie žiočių – klimato kurortas Narva-Joensu.[1]
Upėje gausu žuvų: ešerių, karšių, lydekų, raudžių ir kt.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 72 psl.