Lietuvõs gyvéntojai. Pagal surašymo duomenis, 2021 12 21 Lietuvoje gyveno 2,81 mln. gyventojų. 2021 duomenimis, 84,6 % gyventojų – lietuviai, 6,5 % – lenkai, 5,0 % – rusai, 1,0 % – baltarusiai, 0,6 % – ukrainiečiai, 0,1 % – žydai, 0,07 % – totoriai. 0,1 % nenurodė tautybės.
Didžiausia lenkų gyventojų dalis yra Šalčininkų (77,8 %), Vilniaus (52,1 %), Trakų (30,1 %), Švenčionių (26 %) rajonų savivaldybėse ir Vilniuje (16,5 %). Didžiausia rusų gyventojų dalis – Visagine (51,9 %), Klaipėdoje (19,6 %) ir Vilniuje (11,9 %). Vilniuje ir Klaipėdoje gyvena 54,2 % Lietuvos rusų. 48 savivaldybėse lietuvių yra daugiau kaip 90,1 % gyventojų.
Miesto gyventojų – 68,5 %, kaimo – 32,3 % (2021). Vyrai sudaro 46,1 %, moterys – 53,9 % gyventojų. Gyventojų vidutinis tankis 43 žm./km2 (2021 surašymo duomenimis). Tankiausiai gyvenama Vilniaus (83,3 žm./km2), Kauno (75,2 žm./km2), rečiausiai – Utenos (21,1 žm./km2), Tauragės (25,0 žm./km2) apskrityse. Trijuose didžiausiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų. Vilniaus gyventojai sudaro apie 17,5 % Lietuvos gyventojų.
Valstybinė kalba – lietuvių kalba. 64,9 % Lietuvos gyventojų yra 15–64 m., 20,9 % – vyresni kaip 65 m., 15,2 % – iki 15 metų (2021). Vidutinė gyvenimo trukmė 75,8 m. (vyrų – 70,4 m., moterų – 81,4 metų).
Dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2020): bioprodukcinis ūkis 6,7 %, pramonė 25,9 %, paslaugos ir administravimas 67,4 %. Pirmasis gyventojų surašymas įvyko 1897. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia emigracija ir neigiamas natūralusis gyventojų prieaugis.
https://s.vle.lt/diagramos/141.html
1
*gyventojų surašymo duomenys
**gyventojų surašymo duomenys be Klaipėdos ir Vilniaus kraštų
***dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje
2
* tūkstančiui kūdikių
3
*gyventojų surašymo duomenys
4
Lietuvos konstitucinė santvarka
Lietuvos partijos ir profsąjungos
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema